Gyvenu Besankone, bet gimiau 1944 m. Poligny Juroje. Mano šeima 1905-1984 m. valdė puikią, klestinčią ir garsią Juros vyno valdą, kurioje buvo gaminamas puikus geltonasis vynas. Tačiau daugiau nei šimtmetį šio dvaro istoriją ženklino tragiški, skaudūs įvykiai, susiję su ypatingomis ir sudėtingomis šios šeimos narių asmenybėmis, ypač su iškrypėliškos, godžios ir savininkiškos moters, kuri galiausiai sunaikino viską aplink save ir prarado viską, ką norėjo pavydžiai saugoti savo nuosavybėje, elgesiu.
Iš tiesų savo gyvenimo vakarą, apsvaigusi nuo gražių nesąžiningo vyro žodžių, ji palieka savo gražią valdą svetimiems žmonėms, kurie nuves ją į pražūtį.
Laimei, šioje dramatiškoje atmosferoje moteris motiniškos meilės dėka rado drąsos susidurti su neteisybe, giminės svainio iškrypimu ir smurtaujančio vyro nemeile, kad apsaugotų savo vaikus.
Tačiau ši autentiška, dramatiška ir labai originali istorija laimingo atsitiktinumo dėka baigėsi 2022 metais. Mat buvusio savininko anūkai po ilgos teisinės kovos ką tik įgijo teisę įsigyti dvarą, kad galėtų iš naujo apsodinti vynuogyną.
Šia tema ką tik parašiau knygą "Les tulipes Sauvages éditions Baudelaire", kurioje pasakojama ne tik visa šio dvaro istorija, bet ir epochos istorija su jos trūkumais, žiaurumais, bet ir aistromis: gerai atlikto darbo, meilės žemei ir vynui. Taip pat norėjau atskleisti šios istorijos veikėjų charakterių dviprasmiškumą, jų godumą, savanaudiškumą ir uždarumą, kartu lygiagrečiai išryškindamas šios moters (mano motinos), kuri kovojo, kad apsaugotų mus: mane ir mano seserį, kad neatsidurtume kaip Pelenės mus nekenčiančios tetos rankose, drąsą ir ryžtą.
Siunčiu jums šią istoriją, kuri sukelia spontanišką mano skaitytojų reakciją, (bet pagal ją turėtų būti sukurtas filmas!...)
Ačiū, kad mane skaitote ir galbūt ką nors darote su mano istorija.